В Миколаєві «добросусіди» закупили більш Миколаїв
В Миколаєві «добросусіди» закупили більше півтони продуктових наборів для людей літнього віку
В Миколаєві як і в деяких інших містах країни зараз діє марафон добра «Добросусіди». В рамках цього проекту були закуплені більше півтони продуктів для людей літнього віку. В першу чергу такі набори будуть передані ветеранам Другої світової війни міста Миколаїв, людям з інвалідністю та літнім людям. Наразі всі ці верстви та групи населення знаходяться на самоізоляції та потребують особливої уваги і підтримки. Далеко не всі вони мають дітей, онуків або близьке оточення які б могли допомогти пережити цей карантинний період.
Деякі підприємці міста прийняли участь в цьому благодійному марафоні. Волонтери закликають всіх містян та підприємців також прийняти участь та допомогти своїм ближнім.
Наразі продукти харчування вагою понад 500 кг. Знаходяться на складі територіального центру соціального обслуговування Миколаєва. В цілому вже складено 60 наборів які будуть доставлені волонтерами тім людям, яким це вкрай необхідно. До наборів входять не лише продукти, а й засоби гігієни.
Other News by This Author
В Миколаєві відкрили продовольчі ринки проте вони вже з порушеннями
В Миколаєві як і в інших містах країни дозволили відкрити продовольчі ринки. Проте мало хто з продавців та покупців дотримується необхідної дисципліни в карантинний період. Так, вже на 4 ринках Миколаєві були виявлені порушення в зв’язку з якими ринки повторно можуть закрити.
Мер міста підкреслив, що на самих ринках все організовано дуже добре. Проте самі люди які кричали про те, що будуть дотримуватись всіх правил зараз не дотримуються навіть елементарного. Безліч людей стоять поряд та недотримуються соціальної дистанції, дехто з продавців та покупців знаходяться без масок та без рукавичок. До того ж деякі продавці дозволяють собі не просто знаходитись без рукавичок, а ще й брати гроші та одночасно накладати товар голими руками.
Якщо власники та орендатори торгівельних точок не ліквідують ці порушення, то вони можуть знову опинитись без роботи.
Також мер міста зауважив, що буде вестись боротьба з стихійною торгівлею, так як деякі «особливо хитрі люди» намагаються діяти проти встановлених правил.
Миколаївський затонувший суховантаж продовжує забруднювати воду
В Миколаєві ще 8 років тому в акваторії затонув суховантаж «Василь Шукшин», проте и зараз він все ще продовжує забруднювати річну воду. Про це свідчать масляні плями які були зафіксовані місцевим жителем на воді. Місцеві відмічають, що періодично такі плями зявляються саме на місці затоплення.
Нагадаємо, що судно затонуло, ще в 2012 році. Тоді його завели до Миколаєва, щоб порізати судно на металобрухт. Утилізацію судна планували робити на судноремонтом підприємстві «Металіст». Проте вночі побачили, що судно протікає. Намагання відкачати воду не дали запланованих результатів. Наступний ранком, приблизно о 10 годині судно повністю пішло у воду. Вже при обстежені після затоплення стало зрозуміло, що з корпусу хтось вкрав латунні засувки Кінгстон. Через їх відсутність судно почало тонути і повністю погрузилось у воду, через це до ріки потрапив мазут який просто вилився з судна. Через цей мазут тоді ледь не сталася екологічна катастрофа.
В Миколаївській області на Тілігульському лимані осились рожеві фламінго
На Тілігульському лимані який територіально розташований в Миколаївській області поселились рожеві фламінго. Новина про це швидко потрапила як до місцевих так і до всеукраїнських новин. Спеціалісти таке явище пояснюють тим, що знизилась людська активність в природі. Зазвичай в Коблево в цей час людно, феєрверки та безліч автомобілів. Так як зараз тут тиша, то і фламінго вирішили тут поселитись.
Проте деякі спеціалісти орнітологи впевнені, що це не їх звична середа знаходження и мало ймовірно, що фламінго захоче тут гніздитися. Цієї території їм буде достатньо для того щоб підживитись та набратися сил, про те щоб оселитись тут на довгий період часу, то площа в лимані для цього замала.
Other News Mykolayiv
В Миколаєві до СІЗО відправили нападника який силою утримував іншу людину
В Миколаєві під стражу посадили 43-річного місцевого жителя який є головним підозрюваним в кримінальній справі стосовно незаконного позбавлення волі іншої людини. В ході слідства стало відомо, що підозрюваний разом з групою інших людей з літа минулого року вимагали в місцевого підприємця гроші в розмірі 1,5 млн. грн., а також 1 тис.дол. Таку суму банда хотіла отримувати щомісяця. Підприємець пішов на зустріч з цією бандою в кінці квітня цього року. Їх зустріч проходила на вулиці Космонавтів. Банда яка прийшла на зустріч почала вимагати гроші в підприємця і робила це в грубій формі після чого підозрюваний зі своєю бандою декілька разів вдарив чоловіка. Силою вони затягнули підприємця в автомобіль та намагались втекти з місця зустрічі.
Вже в залі суду підозрюваний розповів, що постраждалий повинен був повернути гроші підприємству в якому він є співвласником, проте ніяких доказів в нього на це не було. Підозрюваний не підтримував клопотання стосовно того, щоб його тримали в СІЗО. Проте суд вибрав таку міру тримання під сторожею без права внесення залога.
До Миколаївського апеляційного суду надходять скарги стосовно штрафів за порушення карантину
До апеляційного суду міста Миколаїв почали надходити скарги стосовно протоколів та штрафів стосовно недотримання карантинних заходів. Наразі таких скарг всього дві. Надійшли вони від підприємця та просто від громадянина міста їх намагались привести до відповідальності за скоєні адміністративні правопорушення стосовно недотримання карантину.
На порушені самоізоляції були затримані власник магазину який знаходиться в Новій Одесі та громадянин, житель села Синюхин Брод. За складеними адміністративними протоколами їх оштрафовали на 34 та 17 тисяч відповідно. Що стосується апеляційного суду, то їх рішення ще не відоме адже скарги лише нещодавно надійшли.
Взагалі, що стосується ситуації з коронавірусом в Миколаєві та області, то відомо, що тут вже зафіксовано 5 смертей.
На Миколаївщині за хабар затримали фахівця в сфері рибоохорони
На Миколаївщині в місті Очаків правоохоронцями був затриманий спеціаліст в сфері рибоохорони та рибного господарства України. Як виявилось, чоловік був організатором схеми вимагання грошей з місцевих мешканців. Схема проста, але як виявилось дуже прибуткова. Цей чоловік вимагав гроші з людей які порушували правила ловлі риби, тобто під час нересту вони ловили її сіткам, а не на одне вудилище як це дозволено. Люди платили йому гроші, а він їх за це не притягував до адміністративної та кримінальної відповідальності. Саме в момент отриманні взятки в розмірі 800 доларів його і затримали правоохоронці.
Other News Ukraine
Дніпрі вулицю Пастера хочуть звузити на 7 місяців
Не зважаючи на карантин, в Дніпрі триває ремонт доріг. Найближча на проведення ремонту - це вулиця Пастера. У зв'язку з плановими роботами там планують на півроку обмежити дорожній рух.
Таке розпорядження з'явилося 7 травня на сайті мерії. Згідно з ним ТОВ «Артеміда-5» просить дозволу звузити вулицю Пастера від площі Старомостової до проспекту Яворницького. Крім цього, організація хоче тимчасово зупинити рух по проспекту Яворницького від вулиці Пастера до Привокзальної.
Зміни хочуть ввести в період з 18 травня по 18 листопада. Проект набрав чинності, якщо його підпише міський голова Борис Філатов.
У Дніпрі підліток відкрив стрілянину по людях
У Дніпрі, біля якого нещодавно розбився літак, підліток з вікна своєї квартири стріляв по людях і автомобілів. Все це хлопець транслював в прямому ефірі в одній з соцмереж.
Як повідомили в місцевому Telegram-каналі, все відбулося на вулиці Привокзальна. Вогонь з травмату юнак відкрив з вікна другого поверху багатоповерхівки. Знайомі бешкетника хотіли відрадити хлопця, але він нікого не слухав.
Стрільцем виявився Сергій А. 2004 року народження, він незабаром був затриманий поліцією.
Також в мережі з'явилося відео затримання підлітка. Після скоєного він злякався і не захотів відкривати поліцейським двері. У підсумку - хлопця все одно затримали.
Под Днепром посреди дня вспыхнула и сгорела дотла "Таврия"
Стало известно, что 6 мая около 16.00 в Днепропетровской области на временной стоянке сгорел легковой автомобиль Таврия. Происшествие случилось на улице Дубовой в поселке городского типа Покровское, чтобы полностью потушить пожар понадобилось задействовать 6 сотрудников ГСЧС.
Когда спасатели прибыли на место пожара, ними было установлено, что огнем уже был охвачен салон легкового автомобиля Таврия 2000 года выпуска, который в то время находился на временной парковке.
Хоть спасатели и приехали сразу же после того, как к ним поступила информация о пожаре, все равно огонь уничтожил практически весь автомобиль.
Other world news
Sulík podáva podnet na spoločnosť Deloitte Audit - SME.sk
Spoločnosť kontrolovala účtovanie Bratislavy v rokoch 2016 - 2018.
Spolonos kontrolovala útovanie Bratislavy v rokoch 2016 - 2018.7. máj 2020 o 10:45 (aktualizované 7. máj 2020 o 12:02) TASR BRATISLAVA. Podpredseda vlády pre ekonomiku a minister hospodárstva Richard Sulík (SaS) podáva podnet na Úrad pre dohad nad výkonom auditu na audítorskú spolonos Deloitte Audit. Informoval o tom vo tvrtok na tlaovom brífingu pred rokovaním vlády spolu so starostkou bratislavskej mestskej asti Staré Mesto Zuzanou Aufrichtovou. Audítorská spolonos mala na starosti kontrolu útovania Bratislavy v rokoch 2016 - 2018 a tvrdila, e je vetko v poriadku. Najvyí kontrolný úrad vak v roku 2019 vykonal kontrolu výkonu auditu a zistil pochybenia. "Dospelo to a na takú úrove, e predseda NKÚ vyzýva na zváenie legislatívnej úpravy zákona o obecnom zriadení tak, aby v om bola uzákonená povinnos, aby útovná závierka bola predkladaná na hlasovanie zastupitestvu," uviedla Aufrichtová. Súvisiaci lánok Hlavnou témou u poda Sulíka nie je boj proti vírusu, ale oivenie ekonomiky ítajte Sulík tvrdí, e na nekalé praktiky audítorskej spolonosti upozoruje u roky. "Teraz máme na stole prípad hlavného mesta Bratislavy, ke opä ilo o miliónové nezrovnalosti. A spolonos Deloitte Audit napísala: vetko je v poriadku," dodal minister s tým, e spolonos oznail za "iernu ovcu" medzi audítormi. "Dúfam, e komora audítorov vylúi zo svojich radov takúto firmu," dodal Sulík. Na margo podnetu, ktorý podáva, ete uviedol, e Úrad pre dohad nad výkonom auditu má právomoc odobra audítorskú licenciu. "Vyzývam tento úrad, aby sa mojím podnetom zaoberal a rozhodol spravodlivo a objektívne," uzavrel Sulík. "Zárove chcem poveda, e budeme skúma aj trestnoprávnu rovinu a ak budeme ma podozrenie zo spáchania trestného inu, tak podáme trestné oznámenie," dodal minister. Zárove upozornil, e poda Centrálneho registra zmlúv má audítorská spolonos aj naalej uzatvorenú miliónovú zmluvu s agrorezortom. "Na toto upozorním pána ministra Jána Miovského (OaNO) a priblíim mu mylienku, aby takúto zmluvu rozviazal," doplnil Sulík.
Obávaný Slovák a preplatený Rus. V zámorí spomínajú na katastrofálne obchody - PRAVDA.sk
Keď NY Islanders vymenil Zdena Cháru do Ottawy za Alexeja Jašina.
Obchodovanie s hrámi v NHL má svoje pravidlá a ak sú spokojné obe prípadne tri zainteresované strany, vetko by malo by v poriadku. Kadý chce by konkurencieschopný a v konenom dôsledku úspený. Predávajúci si zasa asto mädlí ruky, e sa zbavil hviezdneho hokejistu, ktorý bol vekou záaou pre platový strop. Výkonnos hviezdy klesala Sú vak aj situácie, ke obchod vypáli úplne opane tak, e jeden tím má cenné aktíva a druhý len výitky svedomia. A asto sa dopredu vôbec nedá predpoklada, ako to celé vypáli. To bol aj príklad trejdu z roku 2001, ke tím New York Islanders vymenil svojho vtedy 24-roného obrancu Zdena Cháru do Ottawy Senators za ruského útoníka Alexeja Jaina. Ostrovania navye Senátorom pribalili aj krídelníka Billa Muckalta a právo výberu v prvom kole draftu. Zámorský portál The Hockey Writers oznail tento obchod ako hotovú katastrofu pre New York Islanders. "Stalo sa to v júni 2001, ke New York Islanders uskutonil príerný obchod. Zbavili sa Zdena Cháru a za Alexeja Jaina obetovali aj Billa Muckalta a prvé kolo v drafte. Jain bol ikovný a vemi vyhadávaný hokejista. Dvojka draftu z roku 1992 si poas siedmich rokov v Ottawe pripísala 491 bodov v 504 zápasoch, o bolo blízko k priemeru bod na zápas. Po prestupe do Islanders odohral ete pä sezón, ale u nebol taký produktívny. Postupne ila jeho výkonnos dolu, hoci ete nazbieral 290 bodov v 346 zápasoch, a napokon Islanders odkúpili jeho zmluvu a potom mu ete osem rokov platili po 2,2 mil. USD. Na zaiatku v New Yorku toti Jain podpísal s klubom desaroný kontrakt za 87,5 mil. USD. A hoci mu neskôr zníili príjem o 24 % na základe novej dohody o kolektívnom vyjednávaní z roku 2005, tento ruský hokejista bol veobecne povaovaný za výrazne preplateného a prakticky nevymeniteného do iného klubu," napísal Newsday. A teraz druhá strana mince o alej kariére Zdena Cháru poda The Hockey Writers: "Stal sa jedným z najviac obávaných a vysoko uznávaných obrancov NHL. Priemerne odohral 25 minút na zápas a v drese Senators bol aj produktívny. V 299 zápasoch za Ottawu nazbieral 146 bodov. A koho získali Senátori za získané miesto v draftovom výbere? Neskorieho hviezdneho útoníka a kapitána tohto tímu Jasona Spezzu." Aj Roy i Selänne Zámorský expert Jeff Seide spomenul aj pozadie alích prestupov, ktoré oznail vo svojom lánku ako Najhorie obchody v histórii NHL. V tejto kategórii vynieva Montreal, ktorý na sklonku roka 1995 vymenil do Colorada brankára Patricka Roya (spolu s kapitánom Mikom Keanom) za Jocelyna Thibaulta, Martina Ruinského a Andreja Kovalenka. Roy v novom pôsobisku pridal alie dva Stanleyho poháre k predchádzajúcim dvom a bol ústrednou postavou Avalanche na ceste za nimi. Ako výrazne nevydarený sa dá z pohadu Winnipegu Jets oznai aj prestup Fína Teemu Selänneho do Anaheimu Mighty Ducks. Tento obchod zmenil ivot Selänneho aj celej organizácie Ducks. Bola to lúpe. Vychýrený strelec sa stal tvárou hokejového Anaheimu na mnoho rokov a je ou aj po skonení kariéry. Je to najväí Káer vetkých ias, napísal Seide.
Pokarantininis paramos planas patvirtintas: grįžusiems iš prastovų – daugiau pinigų, ieškantiems darbo – 200 eurų išmokos pusę metų - LRT
Šešis mėnesius po karantino verslui bus mokamos subsidijos, o darbo ieškantiems gyventojams – 200 eurų darbo paieškos išmokos. Tokiems ir kitiems Užimtumo įstatymo pakeitimams ketvirtadienį pritarė Seimas.
eis mnesius po karantino verslui bus mokamos subsidijos, o darbo iekantiems gyventojams 200 eur darbo paiekos imokos. Tokiems ir kitiems Uimtumo statymo pakeitimams ketvirtadien pritar Seimas. U projekt pasisak 125, susilaik 2, prietaravusij nebuvo. Seimo socialini reikal ir darbo komitetas treiadien apsvarst teikiam projekt, vertino ir atsivelg teiss departamento pataisas, patais ir papild pat projekt. Komitetas pritar projektui bendru sutarimu. Prie balsavim pasisakiusij prie projekt nebuvo. Prie statym pasisakyti usiregistravs liberalas Kstutis Glaveckas atkreip dmes, kad dl krizs pasiskolintus pinigus teks grinti, taiau taip pat tvirtino, kad pats pasilymas yra reikalingas. statymas labai reikalingas, bet bijau, kad jis ne pagrindinis veiksnys, kuris gali mus pastatyti keli, teig K. Glaveckas. Konservatorius Mykolas Majauskas taip pat teig, kad statymas reikalingas. Mes i esms skatiname darbdavius po karantino neatleisti darbuotoj ir ilaikyti darbo vietas. Man atrodo, kad tai yra labai svarbus dalykas, sak M. Majauskas. Jo vertinimu, darbo vietos kurs pridtin vert ir moks mokesius. Man atrodo, kad tai yra tikrai svarbus ir, sakyiau, net sisteminis sprendimas tokiomis slygomis, tvirtino parlamentaras. Valstiet Virginija Vingrien taip pat pasisak u pakeitimus ir atkreip dmes, kad ypa skatinamos turt bti tvarios, alij Europos kurs palaikanios bendrovs. Konservator Gintar Skaist taip pat palaik pakeitimus, taiau pridr pritarianti K. Glaveckui, kad tai nebus pagrindinis instrumentas ir, tvirtino G. Skaist, prie jo teks sugrti, kamant skyles. Majauskas: Konstitucija pareigoja perirti biudet Konservatorius Mykolas Majauskas diskusijos metu atkreip dmes, kad, tvirtinant imok mokjimo tvark ir skiriant naujas imokas, svarbu i naujo pervelgti valstybs biudet. Dl to M. Majauskas su kitais parlamentarais teigia kreipsis Seimo teiss departament. Kaip nurod M. Majauskas, departamentas patvirtino, kad, norint priimti tokius pakeitimus, btina i naujo priimti ir valstybs biudet. Panau, kad rinkimai aptemd iek tiek prot ir biudetas pasidar nebesvarbus. Valdantieji sakys tai k, jums gaila? Aiku, negaila. Bet kur sustosim? Gal ne milijard, o du milijardus ileiskime? Gal ne du, o tris ar keturis? Negaila. Bet kodl vaikus mokome skaiiuoti pinigus, kodl kai ateini parduotuv, pasiiri, kiek kienje turi pinig? kalbjo M. Majauskas. Jo vertinimu, priimant pakeitimus, kurie skirt ar didint imokas gyventojams, bt neatsakinga i naujo nevertinti biudeto. Konstitucija labai aikiai sako, 67 str. Seimas tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis yra vykdomas. Teiss departamentas juodu ant balto para negalime priimti imok, netvirtindami biudeto statymo, akcentavo M. Majauskas. Jis taip pat teig svarstantis atsiimti savo silymus, nes jie reikalaut dar didesni ilaid, bet nra inoma, kaip tai galt paveikti biudet. Negalime taip nerimtai elgtis su valstybs finansais. Labai rimtai kvieiu kolegas susimstyti, ragino M. Majauskas. Viliasi, kad darbo paiekos imoka iliks ir vliau Valstietis Tomas Tomilinas, kalbjs frakcijos vardu, tvirtino, kad siloma sistema yra maksimaliai lanksti. Diugu, kad galime svarstyti priemoni paketa, nes isipild ta sena svajon, kad socialinius dalykus svarstyme kartu su ekonominiais. Ilgai bandme atskirti tuos dalykus. (...) To atskirti negalime, mogaus gyvenimas yra integralus, sak T. Tomilinas. Jis taip pat atkreip dmes, kad darbdaviai turt justi paskat mokti didesnius atlyginimus. Taip pat bus skiriama didesn parama nedidelms monms. Tos priemons, priimtos kov ir baland, tiesiog tsiamos, jos yra stiprinamos ir ypa j socialinis aspektas. Taigi labai trumpai, pereinant per priemones, turime pasakyti, kad pagrindinis akcentas skiriamas darbo viet kat padengimui ir pagalba verslui. Daugiau kaip 200 tkst. moni gaus pus met trunkant po karantino darbo viet subsidijavim, nurod T. Tomilinas. Seimo narys teig ypa besidiaugiantis pasilym mokti 200 eur darbo paiekos imok. Jis vylsi, kad tokia priemon galt tapti nuolatine. Manau, kad mes praktikai nuo iandien galime pradti sutarti, kad i imoka bt pastovi priemon. inoma, tam reikia io karantino praktikos, papildom paskaiiavim, biudeto periros. (...) bet manau, kad i sistema pasiteisins, tvirtino T. Tomilinas. Ragino didesn param skirti alesnms monms Valstiet Virginija Vingrien taip pat teig, kad projektas suteikt daugyb galimybi ir ypa diaugsi aliojo kurso palaikymu ir tok kurs pritaikanioms bendrovms skiriama parama. Tai turt bti prioritetin kryptis, gaunanti didesn paang. Europos aliasis kursas yra naujoji Europos strategija, paangos strategija, kuri turjo btent ekonominio augimo galimybes, t. y. prioritet ir perspektyvas, sak V. Vingrien. ie paangs tikslai ir privalo turti didiausi paramos galimyb, k mes iandien ir taikome. Tai taiko ir kitos alys. (...) is ingsnis, kuris trauktas Uimtumo statym, kur priimsime, bt pirmasis. Turtume irti ir toliau, tvirtino V. Vingrien. Jos vertinimu, tai paskatint ir ekonomikos atsigavim po krizs slyg. Ragina supaprastinti slygas Konservator Gintar Skaist taip pat teigiamai pasisak u silomas pataisas, taiau atkreip dmes, kad dl kai kuri aspekt reikt diskutuoti. Pirmiausia ji akcentavo tai, kad statyme numatoma slyga, kiek laiko mogus iki karantino turjo vykdyti savarankik veikl, kad param gaut ir po karantino. Kiekvienas i ms savo gyvenim iki karantino organizavome paprastai, negalvodami, kad tuoj ateis kriz ir veikla bus nutraukta. Todl bet kuris mogus, praddamas individuali veikl iki karantino, kad ir mnes iki karantino, planavo t veikl tsti. (...) Man nesuprantama, kodl irima ne taip jautriai, sak G. Skaist Ji taip pat atkreip dmes, kad pasilymas imokas savarankikai dirbantiesiems mokti ir du mnesius po karantino jau anksiau buvo pateiktas Tvyns sjungos-Lietuvos krikioni demokrat partijos atstovi, taiau tada tiek Seime, tiek komitete pasilymas buvo atmestas. Dabar j registravo valdanij atstovai. Suprantu, kad situacija keiiasi, galbt jums dabar atrodo kitaip, bet galbt bent i politinio korektikumo buvo galima pasilyti pasirayti pasilym drauge, nes jo inciatyva tikrai yra ne js pusje, kalbjo G. Skaist Ji taip pat tvirtino, kad projekte palikti apribojimai, norint gauti subsidij verslui, kurie ne tik apsunkina statymo vykdym, bet ir netgi gali raginti nemokti mokesi. Kalbant apie subsidijas nukentjusiems verslams, ities kyla klausim, kodl paliekami tam tikri apribojimai, kurie apsunkina statymo gyvendinim. Klausimas, kodl subsidija riama prie vieno minimalaus atlyginimo. Natralu, kad verslai, kurie mokjo didesnius mokesius, didesnius atlyginimus, jie supras, kad to daryti neapsimoka, nes, kai ateis kriz, valstyb pads tik tiems, kurie moka minimal atlyginim, sak G. Skaist. Ji taip pat pasigedo argument, kodl subsidijos bus mokamos u pus darbuotoj, iskirtinio poirio tuos sektorius, kurie negali ir negals vykdyti veiklos dl Vyriausybs vest apribojim. Silo didesn dmes kreipti darbaniuosius Socialdemokratas Algirdas Sysas atkreip dmes, kad i paketo Uimtumo statymo pakeitimas yra pats svarbiausias. Tai yra galimyb isaugoti darbo vietas, mokti mokesius, mokti mokas. (...) Manau, kad ties iuo statymu reikia susikoncentruoti, nes taip daro kitos alys, norinios isaugoti dirbaniuosius ir kitas darbo vietas. Gerai, kad tas pasilymas atsirado. Blogai yra tai, kad mes tiesiog vaiuodami greitai taisome formuluotes, skaiius keiiame dukart per dien. Pats is statymas jau yra treias per paskutin mnes, kur tobuliname. Bet manau, kad taip ir reikjo daryti, kalbjo A. Sysas. Jis ragino kreipti didesn dmes darbingo amiaus moni grup, kuri, anot A. Syso, gali dar labiau papildyti skurstanij gretas. Ministerija pati tvirtina, kad skurdas labiausiai palies darbingo amiaus asmenis. (...) Visos tendencijos rodo, kad ne pensijas gaunantys, o btent dirbantys labiausiai praras pajamas ir jie padidins skurd patiriani moni rat. Tas populiarus milijardas milijonui, tikiuosi, kart suveiks ir suveiks teigiama linkme, sak A. Sysas. Jis atkreip dmes ir tai, kad dalis moni, pavyzdiui, 60 met asmenys, dar nra pensininkai, taiau jau patenka rizikos grup, todl itin svarbu juos isaugoti darbo rinkoje. Po pateikimo pasilymus Seimas sutiko palankiai LRT.lt primena, kad po pateikimo antradien Seimas projekt sutiko labai palankiai u tok pasilym pasisak beveik visi balsav Seimo nariai, prietaraujani nebuvo. I usiregistravusi 99 parlamentar, pasilym palaik 97, 2 susilaik. Pateikimo metu Seimo nariai turjo pastab projekto formuluotms ir atkreip dmes, kad nra nustatyti aiks kriterijai, kurios mons bus laikomos kurianiomis aukt pridtin vert ir galiniomis pretenduoti didesn subsidij. Nepaisant to, pasisakiusij prie statymo projekt po pateikimo nebuvo. Remiantis Vyriausybs pasilymu, Uimtumo statymo pataisos numatyt, kad subsidijos bt mokamos eis mnesius po karantino. Pirmus du mnesius po karantino ataukimo valstyb padengt prastovoje esanio darbuotojo darbo umokesio dal, nevirijani minimalios algos. Ji iuo metu siekia 607 eurus popieriuje arba 437 eurus rankas. Vlesnius du mnesius subsidija siekt 50 proc., o paskutinius du 30 proc. Jeigu mon bt traukta potencialaus augimo moni sra, ji galt pasinaudoti 9030 proc. subsidija darbuotoj algoms jos virutin riba pirmus keturis mnesius siekt iki 1214 eur popieriuje. Kitus du lubos krist iki 303,5 euro. Jei mon neskubs priimti darbuotoj ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezonines sutartis, subsidija sieks 9050 proc., bus mokama keturis mnesius ir negals viryti 303,5 euro (0,5 MMA). Subsidijos gals bti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais jos skiriamos u 10 darbuotoj, kai i viso j yra iki 20, arba u pus darbuotoj, kai j yra daugiau nei 20. Planuojama, kad i priemon pasieks 210 tkst. darbuotoj, jai numatoma skirti 380 mln. eur. Pataisomis be kita ko numatomos paskatos monms, ikritusiems i darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individuali veikl. Dukart didinamos los profesiniam mokymuisi, keiiamas pameistrysts rmimas, numatant didesn darbo umokesio kompensacij. Pavyzdiui, darbinant darbuotoj pagal pameistrysts sutart, bus skirta 70 proc. (vietoje 40 proc. dabar) darbo umokesio kompensacija, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (vietoje 1 MMA dabar ) arba 910,5 euro (iki mokesi). Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eur. Taip pat numatoma skirti darbo paiekos imok negaunantiems nedarbo imokos ji siekt 200 eur arba 33 proc. MMA, o gaunantiems 42 eurus arba 7 proc. MMA. toki imok galt pretenduoti ir Uimtumo tarnyboje usiregistrav studentai. Toki imok numatoma mokti pus met ir prognozuojama, kad darbo netekusi moni gali bti apie 200 tkst. Paramai jiems bt skirta apie 265 mln. eur.